„Užtenka įžengti į laiko mačiusių rūmų vidų, apeiti aplink juos, pastovėti ant Šventosios upės kranto (arba žvelgti į ramiai tekančią upę bei ją remiančius miškus pro istorinio stiliaus langus), galop – stovint keturių dorėninių kolonų remiamame portike užmesti akį į medžių alėjas ir jas glamonėjančią saulę, kad nekiltų net menkiausios abejonės, jog čia yra puiki […]
Skaitykite visą straipsnį čia »