Visų Šventųjų dieną, Vėlines prisimenu tiek, kiek prisimenu save… Kiekvieną rudenį, ne retai jau krintant ir pirmajai šlapdribai, su mama važiuodavom į Salako kapines uždegti vaškinių žvakių, padėti didžiulių chrizantemų žiedų tiems, kurie buvo brangūs mano mamai. Man, vaikui, Salako kapinėse supilti smėlio kauburėliai nesakė nieko – seneliai, proseneliai, dėdės: per miglą prisimenu tik močiutę, […]
Skaitykite visą straipsnį čia »